- užbūriuoti
- užbūriúoti intr. užeiti lietaus: Kad užbūriúotų, būt gerai linams ir daržams Šts. \ būriuoti; išbūriuoti; pabūriuoti; susibūriuoti; užbūriuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
būriuoti — būriuoti, iuoja, iãvo intr. 1. Š pulkuoti, rinktis, telktis į būrį: Būriuo[ja] ant namų žmonės iš Darbėnų Dr. Mergiotės drauge būriavo Vaižg. | refl. J: Galukaimy jaunimas jau būriuojas Srv. Mergos būriuodavosi ir eidavo dainuodamos į mišką Mrs … Dictionary of the Lithuanian Language
išbūriuoti — intr. nevienodai išaugti: Ne vieniaip nuvežto[je] mėšlu dirvo[je] išbūriuo[ja] rugiai Šts. būriuoti; išbūriuoti; pabūriuoti; susibūriuoti; užbūriuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pabūriuoti — intr. tarpais palyti: Šiandieną gal ir pabūriuoti Vvr. būriuoti; išbūriuoti; pabūriuoti; susibūriuoti; užbūriuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
susibūriuoti — 1. sueiti į būrį: Susibūriuodavo vyrai ir traukdavo gražią sutartinę Mrs. 2. susitaisyti (apie lietų): Gal ant nakties ir susibūriuõs lytaus Skr. būriuoti; išbūriuoti; pabūriuoti; susibūriuoti; užbūriuoti … Dictionary of the Lithuanian Language